Odontologijos klinika Vilniuje ar provincijoje?

Jei tenka pėstute pasivaikščioti po didžiųjų miestų rajonus, galima išvysti ne vieną odontologijos kabinetą arba kliniką, siūlančius paslaugas. Pavyzdžiui, kol nueinu iki maisto prekių parduotuvės, esančios už 10 min. kelio nuo mano namų, pakeliui perskaitau 3 odontologijos kabinetų iškabas. Nejučia kyla mintis: „Ir kaip odontologai užsidirba pragyvenimui, kai aplink tokia konkurencija?“ Tiesa, žmonės visuomet sirgo ir sirgs. Dantys yra toks organas, kuris nuolat ir labai tiesiogiai susiduria su kenksmingais aplinkos veiksniais, tad ir genda dažniau, nei tarkim atsisako veikti kepenys. Tačiau odontologijos klinikų gausa vis tiek stebina. Iš kur jų pridygsta? KMU kasmet išleidžia apie 100 odontologijos specialybės absolventų. Kauno miesto odontologijos rinka jau perpildyta. Čia pilnai pakanka specialistų, tačiau norinčių studijuoti odontologijos specialybę nemažėja. Kituose didmiesčiuose situacija panaši.

O kas darosi už didmiesčių ribų? Nors didžiuosiuose miestuose akivaizdus odontologų perteklius, pasirodo, provincijoje yra didelis jų trūkumas. Man tai papasakojo pažįstama odontologė iš Kauno. Tiesa, ji tik gyvena Kaune. Dalį savaitės ji dirba klinikoje Kazlų Rūdoje, o kitą – klinikoje Jurbarke. Provincijoje yra apytikriai dukart mažiau odontologų nei didžiuosiuose miestuose. Žinoma, odontologijos klinika Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje jaunam odontologui atrodo daug perspektyvesnis ir įdomesnis pasirinkimas. O ir gyvenimas didmiestyje siūlo daugiau galimybių ir veiklos. Deja, įsidarbinti didmiestyje tikimybės yra mažai. Naujai iškeptą odontologijos specialistą, ieškantį darbo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir kituose didesniuose miestuose išties gali apimti depresija, nes atrodo, kad jo nėra. Tačiau užtenka išvažiuoti šiek tiek toliau už didžiųjų miestų ribų ir situacija visiškai pasikeičia. Čia trūksta odontologijos specialistų, o ypač aukštos kvalifikacijos (tą patį galima pasakyti ir apie kitas specializacijas įgijusius gydytojus). Susiklosčius tokiai situacijai provincijos gyventojui, turinčiam ypatingesnį dantų ligų atvejį netgi tenka vykti į didmiestį, nes provincijoje jis tiesiog negali gauti pagalbos. Čia arba išvis nėra odontologijos kabineto (ypač dažnas atvejis kaimuose) arba gydytojas tiesiog labai žemos kvalifikacijos. Ir tuomet pasirodo, jog jaunam specialistui kasdien iš didmiesčio važiuoti į darbą provincijoje po 50-80 km pirmyn ir tiek pat atgal, visai apsimoka. Žmonėms dantys lygiai taip pat genda Joniškėlyje, kaip ir Klaipėdoje ar Šiauliuose.

Odontologijos klinika Vilniuje ar Kaune jau neatrodo toks viliojantis kąsnelis. Ten kasdien tektų kovoti aršią konkurencinę kovą su kitais – gal net priešingoje gatvės pusėje – įsisteigusiais odontologijos kabinetais ir klinikomis. O štai provincijoje ir pacientų nuolatos pakanka, ir konkurencijos ne per daugiausiai, o kartais ir išvis nėra. Tad kas geriau dantų gydytojui: odontologijos klinika Vilniuje ar provincijoje?